Bažnyčia yra hierarchinė institucija, nes tokia Dievo valia. Vatikano II Susirinkime ji vadinama hierarchiškai sutvarkyta bendrija, kurios tarnautojai turi šventąją galią. Hierarchija ne tik suderinama su laisve, bet ir tarnauja Dievo vaikų laisvei.

Demokratijos terminas Bažnyčioje neturi prasmės. Kaip jau sakiau, Bažnyčia – hierarchija pagal Dievo valią. Hierarchija reiškia šventą valdymą ir šventus įsakymus, o ne žmonių savivalę ar žemų žmonių despotizmą. Bažnyčioje Viešpats įkūrė hierarchinę tvarką, kurios negalima pakeisti tironija, nes valdžia, kaip ir klusnumas, yra tarnavimas.

Bažnyčioje viešpatauja lygybė: pakrikštyti mes visi esame lygūs, nes esame to paties Dievo, mūsų Tėvo, vaikai. O dėl krikščionių, nėra jokio skirtumo tarp popiežiaus ir paskutiniojo į Bažnyčią įsitraukusio asmens. Bet ta esminė lygybė neduoda pagrindo keisti visą paties Kristaus sukurtą Bažnyčios struktūrą. Bažnyčioje esama skirtingų pareigų, kurias einantiems asmenims suteikta skirtinga galia – tokia nuo pat pradžių buvo Dievo valia. Tai nesunaikinamas, Šventimų sakramentu šventiesiems Bažnyčios tarnams suteiktas ypatumas. Šios organizacijos viršūnę sudaro Petro įpėdinis, o su juo ir po jo ‒ visi trigubą misiją – šventinti, vadovauti ir mokyti – turintys vyskupai. (Mylėti Bažnyčią, 30)