Jeigu esi apaštalas, mirtis tau bus gera draugė, kuri lengvina tau kelią. (Kelias, 735)
„Kai ką“ mirtis stingdo ir užklumpa. Mus mirtis – Gyvenimas – drąsina ir skatina.
Jiems tatai – pabaiga, o mums – pradžia. (Kelias, 738)
Nebijok mirties. Priimk ją jau dabar, didžiadvasiškai... kada Dievas panorės... kaip Dievas panorės... kur Dievas panorės. Neabejok: ji ateis tokiu metu, tokioje vietoje ir taip, kaip bus tinkamiausia, siunčiama Dievo, tavo Tėvo. Sveika atvykusi, mūsų sese mirtie! (Kelias, 739)
Jei be šio gyvenimo kito nebūtų, gyvenimas tebūtų žiaurus pokštas: veidmainystė, piktavališkumas, egoizmas, išdavystė. (Kalvė, 1000)