Nuolankiai žvelgdami į savo gyvenimą, nesunkiai pamatysime, kad, be tikėjimo malonės, Viešpats mus dar apdovanojo gabumais ir geromis savybėmis. Tarp mūsų nėra nė vieno tokio paties: mus, savo vaikus, Tėvas sukūrė po vieną, padalindamas įvairiausių gėrybių. Šiais savo gabumais ir gerosiomis savybėmis turime tarnauti visų labui: panaudokime šias Dievo dovanas kaip įrankius, padedančius kitiems atrasti Kristų.

Dievo vaikų uždavinys – padaryti taip, kad visi žmonės savo noru eitų į dieviškuosius tinklus ir mylėtų vienas kitą. Jei esame krikščionys, turime tapti tokiais žvejais, apie kuriuos kalba pranašas Jeremijas. Jis pavartojo metaforą, kurią mėgdavo kartoti Jėzus Kristus: Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais, – tarė Jis Petrui ir Andriejui. (Dievo bičiuliai, 258–259)