Švenčiausioji Trejybė tau suteikia malonę ir tikisi, kad atsakingai ja naudosiesi; tokios geradarystės akivaizdoje nevalia pėdinti patogiai, lėtai, tingiai..., nes tavęs dar laukia sielos. (Vaga, 957)

Dievas yra su tavimi. Kai tavo siela yra malonės būsenos, joje gyvena Švenčiausioji Trejybė.

– Todėl, nežiūrint tavo skurdo, tu gali ir privalai nuolat kalbėtis su Viešpačiu. (Kalvė, 261)

Mokykis šlovinti Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Mokykis jausti ypatingą pagarbą Švenčiausiajai Trejybei: tikiu Dievą Tėvą, tikiu Dievą Sūnų, tikiu Dievą Šventąją Dvasią; pasitikiu Dievu Tėvu, pasitikiu Dievu Sūnumi, pasitikiu Dievu Šventąja Dvasia; myliu Dievą Tėvą, myliu Dievą Sūnų, myliu Dievą Šventąją Dvasią. Tikiu, pasitikiu ir myliu Švenčiausiąją Trejybę.

Šis pamaldumas būtinas kaip antgamtinės sielos pratybos, pasireiškiančios širdies polėkiais, nors jie ir ne visada virsta žodžiais. (Kalvė, 296)