Tikra dorybė ne liūdna ir atstumianti, bet maloniai džiaugsminga. (Kelias, 657)
Jeigu gerai einasi, džiaukimės dėkodami Dievui, kuris augina mūsų darbus. Blogai einasi? – Džiaukimės dėkodami Dievui, kuris dalijasi su mumis malonia savo Kryžiaus našta. (Kelias, 658)
Prašai manęs patarimo, kaip išsigydyti nuo liūdesio. Štai gautas iš gerų rankų – apaštalo Jokūbo receptas: Tristatur aliquis vestrum? Esi liūdnas, mano sūnau? Oret! Melskis! – Išbandyk ir pamatysi. (Kelias, 663)
Nebūk liūdnas. Žvelk į viską... „mūsiškiau“, krikščioniškiau. (Kelias, 664)
Laetetur cor quaerentium Dominum – tesilinksmina širdys tų, kurie ieško Viešpaties.
Štai šviesa, kurioje tu gali ištirti savo liūdesio priežastis. (Kelias, 666)