Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis... O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3, 13.17). 

Krikštu mūsų Tėvas Dievas tapo mūsų gyvenimų vedliu, mus padarė Kristaus gyvenimo dalininkais ir mums atsiuntė Šventąją Dvasią. 

Dievo galybė nušviečia žemės veidą. 

Padarysime, kad pasaulis liepsnotų – ta liepsna, kurią atėjai įžiebti žemėje!.. Ir tavo, mūsų Jėzau, tiesos šviesa nušvies protus, tai bus nesibaigianti diena. 

Girdžiu tavo, mano Karaliau, šauksmą stipriu balsiu, kuris tebeaidi: „ignem veni mittere in terram, et quid volo nisi ut accendatur?“ Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Ir atsakau, visa savo būtumi, jutimais ir galiomis: „Ecce ego, quia vocasti me!“ Aš čia, nes mane šaukei! 

Viešpats Krikštu paženklino tavo sielą neišdildoma žyme, esi Dievo vaikas. 

Vaike, ar neužsiliepsnoji troškimu padaryti, kad visi Jį mylėtų? (Šventasis Rožinis, Pirmasis šviesos slėpinys).