Opus Dei tikslas yra skatinti krikščioniško tobulumo troškimą pasaulio viduryje tarp visų visuomenės sluoksnių žmonių. Kitaip tariant, Opus Dei siekia padėti žmonėms, kurie gyvena pasaulyje – paprastam žmogui, gatvės žmogui –, gyventi visais atžvilgiais krikščionišką gyvenimą, nekeičiant nei įprasto gyvenimo būdo, nei darbo, nei svajonių bei užmojų. Todėl, kaip rašiau prieš daugelį metų, galima sakyti, kad Opus Dei yra senas kaip Evangelija ir kaip Evangelija naujas. Krikščionims primename nuostabius Pradžios knygos žodžius, kad Dievas sutvėrė žmogų, kad šis dirbtų. Atkreipėme dėmesį į Kristaus pavyzdį, kuris beveik visą savo žemiškąjį gyvenimą praleido dirbdamas amatininku viename miestelyje. Darbas yra ne tik viena iš kilniausių žmogiškų vertybių ir būdas, kuriuo žmonės gali prisidėti prie visuomenės progreso – tai yra ir šventumo kelias. (…)

Opus Dei yra tarptautinė pasauliečių organizacija, kuriai taip pat priklauso pasaulietiniai kunigai (jie sudaro nežymią mažumą lyginant su narių visuma). Nariai gyvena pasaulyje, dirba darbus ir eina pareigas. Jie ateina į Opus Dei ne tam, kad apleistų savo darbą; priešingai, jie siekia dvasinės pagalbos pašventinti savo įprastą darbą, tuo pačiu paversdami jį priemone šventėti arba padėti šventėti kitiems. Jie nekeičia savo padėties – lieka viengungiai, sutuoktiniai, našliai arba kunigai –, bet stengiasi tarnauti Dievui ir kitiems žmonėms likdami tuo, kas yra. Opus Dei nereikia nei įžadų, nei pažadų. Narių prašoma – nors ir susidurtų su nuo žmonių gyvenimo neatsiejamais ribotumais bei klaidomis –, kad jie dėtų pastangas puoselėti žmogiškas ir krikščioniškas dorybes, suvokdami esą Dievo vaikai. (Pokalbiai, 24)