Žmogiškame gyvenime Juozapas buvo Jėzaus mokytojas, kasdien tauriai ir mylinčiai bendravo su Juo, rūpinosi Juo su džiaugsmingu atsidavimu. Ar tai nepakankama priežastis mums šį teisų žmogų, šį šventąjį Patriarchą, per kurį atsiskleidžia Senojo Testamento tikėjimo viršūnė, laikyti vidinio gyvenimo Mokytoju? Vidinis gyvenimas yra ne kas kita kaip nuolatinis ir nuoširdus tiesioginis bendravimas su Kristumi, siekiant susitapatinti su Juo. O Juozapas mums daug ką gali pasakyti apie Jėzų. Taigi niekad nepamirškite pamaldumo jam: ite ad Joseph – eikite pas Juozapą, Senojo Testamento žodžiais, sako krikščioniškoji tradicija.
Vidinio gyvenimo mokytojas, visiškai įsitraukęs į savo darbą darbininkas, nuolat bendraujantis su Jėzumi, ištikimas Dievo tarnas – toks yra Juozapas. Ite ad Joseph. Iš šventojo Juozapo krikščionis išmoksta, ką reiškia priklausyti Dievui, besąlygiškai būnant savo vietoje, pašventinant pasaulį. Bendraukite su Juozapu ir surasite Jėzų. Bendraukite su Juozapu ir rasite Mariją, kuri visada pripildydavo ramybės patraukliąją Nazareto dirbtuvę.
Visa Bažnyčia šventąjį Juozapą laiko savo užtarėju ir globėju. Slenkant šimtmečiams, tikinčiųjų dėmesį traukė daug įvairių jo gyvenimo įvykių. Tai buvo žmogus, visuomet ištikimas Dievo jam suteiktai misijai. Štai kodėl jau daugelį metų mėgstu širdingai jį vadinti „Mūsų Tėvu ir Globėju“.
Šventasis Juozapas iš tiesų yra Tėvas ir Globėjas. Jis saugo jį gerbiančius ir lydi juos gyvenimo kelionėje – taip, kaip jis saugojo ir lydėjo auginamą Jėzų. (Kristus eina pro šalį, 39-56)