Per vieną susitikimą su jaunimu, vienas jaunuolis paklausė šv. Chosemariją, ko iš jų tikisi. Šv. Chosemarija susijaudino ir davė ilgą atsakymą:

„Noriu, kad būtumėte laimingi. Visa širdimi prašau to Viešpaties. Bet jeigu norite būti laimingi, turite būti pasirengę sekti Viešpaties pėdomis. Jis nedvejojo eiti šiuo keliu. Tai jėgų ir ištvermės reikalaujantis kelias. Turite pasiryžti dirbti ir pašventinti savo darbą. Taip galėsite sukurti šeimą, jeigu tokį kelią jums skyrė Viešpats. Pamatysite pasaulio ir ne viskas pasaulyje malonu; tai, kas nėra malonu, pasidarys malonu, nes būsite gerai nusiteikę.

Jūsų, kaip krikščionių pareigos gali būti nusakytos žodžiu „lojalumas“. Nėra lojalus tas, kas su savimi (ir netgi prieš save!) nekovoja! Kad ir kur bebūtų: aukštai žemai, man iš dešinės, man iš kairės… Visur! Jeigu kuris nors nekovoja, tai jis nėra lojalus. Tad turite pasiryžti būti lojalūs, rimtai žvelgti į gyvenimą. Studentai – kad mokytųsi; dirbantys – kad dirbtų. Ir dirbti ištvermingai, uoliai!

Žvelgiu į tave ir galvoju: „Reikia tokių, kaip tu!“ Tavo aplinkoje, tavo darbe, tavo šeimoje, ten, kur gyveni; ten, kur linksminiesi… Visur būk nuoseklus, tvirtas, malonus, krikščionis.

To iš tavęs ir tikiuosi“.