Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Šios kelios eilutės tam, kad išreikščiau tai, kas savaime suprantama: pirmoji Popiežiaus enciklika bus ne tik visų skaitoma, bet ir taps asmeninių apmąstymų šaltiniu. Natūralu, kad jos žinią trokšime paskleisti kuo plačiau.
Jos skaitymas, lydimas dėkingumu Viešpačiui, taip pat gali tapti proga apmąstyti Romos Popiežiaus misijos tikrovę kaip regimąjį tikėjimo ir bendrystės visuotinėje Bažnyčioje pradą. Taip pat tai tampa motyvu vienytis maldoje už jo darbą ir intencijas.
Pastarieji Opus Dei narių kunigystės šventimai – tai ne tik priežastis dėkoti ir melstis už naujuosius kunigus, bet ir proga apmąstyti visų mūsų kunigiškąją sielą, kylančią iš bendrosios tikinčiųjų kunigystės, apie kurią mums tiek daug kalbėjo šventasis Chosemarija.
Šiandien ypatingu būdu pavedame save Švenčiausiajai Marijai, Bažnyčios Motinai, kad Ji išmelstų mums iš Viešpaties kasdien vis gilesnę meilę Petro Įpėdiniui ir atnaujintą uolumą tarnauti visoms sieloms.
Su visa meile jus laimina,
jūsų Tėvas
Roma, 2026 m. gegužės 25 d.