Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Šiandien švenčiame liturginę šv. Marijos Magdalietės šventę, kuri mus dar kartą kviečia atnaujinti troškimą atsiversti – juk visas jos gyvenimas liudija apie perkeičiančią susitikimo su Jėzumi Kristumi galią.

Atsivertimas, kurio siekiame, nėra tik perėjimas nuo blogio prie gėrio – nors tai visada būtina –, bet taip pat perėjimas nuo gero prie geresnio: nuolatinis augimas meilėje Dievui ir žmonėms.

Tiek vienas, tiek kitas dalykas reikalauja nuolankumo, kad pripažintume, jog mums būtina tapti geresniais ir puoselėti nuoširdumą. Prisimename šiuos šv. Chosemarijos žodžius, kurie kalba apie sūnaus palaidūno palyginimą: „Tavo Tėvas Dievas tave pasitinka, kai tik prisipažįsti esąs nusidėjėlis tuose dalykuose, kuriuos puikybė slėpė nuo tavęs kaip nuodėmę“ (Laiškas, 1974 m. vasario 14 d., n. 7).

Toks asmeninis nuoširdumas savo nuodėmių ir trūkumų atžvilgiu neturi tapti priežastimi nusivilti, kadangi, kaip mums tvirtina mūsų Tėvas, „mūsų dieviškosios įsūnystės suvokimas daro mūsų atsivertimą džiugų“ (Kristus eina pro šalį, n. 64).

Turime nuostabią priemonę leisti Viešpačiui veikti mūsų sieloje: tai kasdienis sąžinės patikrinimas. Puoselėkime jį, be skrupulų ir be nerimo, su troškimu suprasti, kaip atsiliepti geriau, dideliuose ir mažuose dalykuose, begalinei Dievo meilei mums.

Brandus šio troškimo atsiversti vaisius bus tai, kad Dievo malonė mus, kaip ir Mariją Magdalietę, skatins ieškoti Viešpaties visomis aplinkybėmis ir būti tvirtais prie Jo kryžiaus.

Kaip žinote, nuo mėnesio pradžios esu Pamplonoje. Baigiu prašymu, kad per šią kelionę lydėtumėte mane savo malda; jei Dievas norės, ji kitą mėnesį tęsis Centrinėje Amerikoje (Gvatemaloje, Hondūre ir Salvadore) bei Urugvajuje. Visi kartu, iš visų keturių pasaulių kraštų, vienijamės su Popiežiumi ir jo intencijomis; dabar, konkrečiai, su liepos intencija: tai pagarba žmogaus gyvybei.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Pamplona, 2026 m. liepos 22 d.