Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Praėjo jau trys mėnesiai nuo Popiežiaus kvietimo, besirengiant artėjančiam Jubiliejui, „iš naujo atrasti didžiulę maldos vertę ir absoliutų poreikį asmeniniame gyvenime, Bažnyčios gyvenime bei pasaulyje“ (Viešpaties Angelas, 2024 m. sausio 21 d.).

Tą atradimą iš naujo, Dievo malonės dėka, galime patirti kasdien įvairiais būdais. Kartais iš naujo atrasime Viešpaties žvilgsnį, kuris mus skatina kontempliacijai be žodžių, kuri kyla iš meilės. Kitais kartais, maldoje patirsime asmenines pastangas ir kovą prieš viską, kas gali atitraukti mus nuo Viešpaties. Dažnai pokalbis su Dievu reikšis tomis žodinėmis maldomis, kurias išmokome savo vaikystėje, ir kurios skatina mus palaikyti nuolatinį garbinimo ir maldavimo nusistatymą.

Visais atvejais, visi šie maldos būdai bus palaikomi tos pačios dvasios, kaip pažymėjo šv. Chosemarija: „Nebijodamas suklysti sakau jums, kad yra daugybė maldos būdų. Tačiau norėčiau, kad mūsų malda būtų tikra Dievo vaikų malda“ (Dievo bičiuliai, 243). Mūsų dieviškosios įvaikystės suvokimas padės mums visada melstis su mažo vaiko pasitikėjimu ir paprastumu.

Norėjau ypač pabrėžti prašymo maldą. Yra daug dalykų, už kuriuos turėtume melstis, kaip tie, kuriuos jums vis kartodavau pastaraisiais mėnesiais: taika pasaulyje, Bažnyčia, Dievo Darbas. Tai, kad Dievas tikisi mūsų indėlio, yra slėpinys. Tai ne dėl to, kad Jam to reikėtų, o todėl, kad pats prašymas yra gėris mums, kadangi taip pripažįstame, kad vieni nesame pajėgūs, ir pasirengiame priimti dieviškąją malonę. Todėl vėl prašau toliau melstis už darbą dėl statuto atnaujinimo. Kaip dažnai kartoju, viskas išeis gerai, nes omnia in bonum, bet jeigu melsimės daugiau, išeis geriau.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2024 m. balandžio 20 d.