Rašau jums apie malonę, kurią, kaip tikiu, Dievas suteikė mano šeimai užtariant pal. Alvarui. Nuo to laiko malonės vis ateina, todėl vėluoju apie tai parašyti. Pirmos malonės pobūdis yra labai asmeniškas. Aš noriu tai pripažinti iš milžiniško dėkingumo Dievui ir pal. Alvarui. 

Daugelį metų mano giminaitis sėkmingai vystė smulkųjį verslą. Bet prasidėjus ekonominei krizei viskas labai pasikeitė. Jis jautė spaudimą išlaikyti verslą gyvą, aprūpinantį tiek jo šeimą, tiek darbuotojus. Po maždaug trejų metų jis bankrutavo. Tačiau blogiausia dar laukė – vėliau jis buvo suimtas už sukčiavimą. Galite įsivaizduoti, kad jo žmona jautėsi sužlugdyta. 

Nuo to momento einantys metai buvo kupini streso jiems, jų vaikams ir visai šeimynai – jie laukė kol bus įvykdytas įstatymas, svarstydami ar patraukus baudžiamojon atsakomybėn būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuo pat pradžių šią situaciją patikėjau pal. Alvarui, kasdien melsdamasis iš jo maldos kortelės. Kai tapo aišku, kad laisvės atėmimo bausmė ko gero tikrai bus paskirta, paprašiau pal. Alvaro išgauti „kuo švelnesnę įmanomą bausmę“. 

Jis prisipažino kaltę. Atėjus nuosprendžio paskelbimo dienai, palydėjau šeimą į teismą. Tai buvo patirtis, kurios niekas nesitikėjo. Ir aš jos nenorėčiau pakartoti. Reikalai neprasidėjo gerai. Teisėjas buvo irzlus. Jis keletą kartų paprieštaravo ir pataisė ginantį advokatą. Kelerių metų laisvės atėmimo bausmė buvo paminėta. Po to teisėjas išėjo skaityti liudijimų apie mano giminaičio teigiamą asmenybę ir priimti nuosprendžio. 

Grįžęs teisėjas pabrėžė nusikaltimo rimtumą ir įtrauktų pinigų kiekį. Tačiau jo veido išraiška buvo akivaizdžiai pasikeitusi. Jis pripažino ekonomikos klimato spaudimą ir kalbėjo apie mano giminaičio praeityje turėtą gerą vardą. Po to jis tarė: „Todėl aš ketinu skirti kuo švelnesnę įmanomą bausmę“. 

Kai kas gali sakyti, kad tai tik sutapimas, kad teisėjas pavartojo būtent tuos pačius žodžius, kuriuos skyriau pal. Alvarui. Bet aš taip nemanau. 

Laikas praleistas kalėjime, kaip ir galite įsivaizduoti, buvo labai sunkus. Tačiau ne be malonių – dėkoju pal. Alvarui. Aš ir toliau kasdien meldžiausi maldos kortelę. 

Nėra lengva žmogui išėjusiam iš kalėjimo susirasti darbą. Tačiau jam netrukus grįžus namo, pal. Alvaras suteikė darbą, kurio prieš tai meldžiau. Ir kaip tik prieš savaitę jo žmoną gavo tą pačią malonę.

Dievas yra geras. Ir pal. Alvaras irgi toks buvo ir tebėra. 

XX (UK), 2016 m. rugpjūčio 11 d.