Opus Dei

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).

Krikščionis į gyvenimą žiūri su džiaugsmu, nes viskam, net ir savo paties trūkumams, yra išeitis. Kaip ir sūnaus palaidūno pasakojimas, taip ir gyvenimas, yra kasdienis grįžimas į Tėvo namus. Taip šiame vaizdo įraše aiškina šv. Chosemarija (02’22’’).

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

„Kalbėdamas su Dievu, - patarė šv. Chosemarija draugui, - nesirink žodžių. Kaip šneki su savo žmona ir vaikais ar su mylimais žmonėmis… Duok širdžiai laisvę“ (2’42’’).

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

Kaip su mumis elgiasi Jėzus? Viešpats su mumis elgiasi kaip su savo mokiniais: su meile, paprastai, kantriai žiūrėdamas į mūsų klaidas. Taip šiame vaizdo įraše aiškina Opus Dei Įkūrėjas (0‘59‘‘).

„Mirtis yra sunki akimirka, – pripažįsta šv. Chosemarija, – bet ji kartu ir atveria Gyvenimo duris. Todėl mes, krikščionys, galim pasitikti mirtį su viltimi.“ (00’52’’)

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).