Opus Dei

Mumyse slypi Šventoji Dvasia. Ji mus lydi kasdieniame gyvenime ir mus keičia, daro geresnius. Taip aiškina šv. Chosemarija. (01’32’’).

Melstis yra ne kas kita, kaip kalbėtis su Dievu, lygiai kaip šnekučiuojamės su draugu ar broliu. Ir Viešpats šio pokalbio visada laukia. (01’46’’)

Opus Dei Įkūrėjas šventąjį Juozapą matė kaip stiprų ir mylintį tėvą, kurį Kristus panoro turėti žemėje. Jo Jis prašė, kad jį išmokytų mylėti Mariją ir Jėzų: „Kaip jį apkabindavo, kaip bučiuodavo!“

Šiame vaizdo įraše kalbama apie kunigystės ir Šventosios Aukos sąjungą.

Šiame įraše jaunuoliai iš įvairiausių pasaulio vietų kalba apie savo troškimą tikėti ir šį tikėjimą skleisti draugams (5’30’’).

Būti naudingam, palikti pėdsakus, tarnauti… Suprantama, kad tiems, kurie priartėja prie Kristaus, kyla troškimas atsiduoti kitiems. Keli jaunuoliai, gaunantys Opus Dei rengiamos veiklos krikščioniškąją ugdymą, pasakoja savo patirtį (05’14’’).

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.

Šiame straipsnyje apžvelgsime šv. Chosemarijos mokymuose minimą Evangelijos ištrauką apie Jėzų, einantį vandeniu. Įsijausdami į šią sceną taip, tarsi patys joje dalyvautume, suprasime, kad šalia Jo nugalimi visi sunkumai, abejonės ir baimės.

Nuolankumas – išskirtinė savybė, vienas kertinių tikrojo krikščioniško gyvenimo akmenų, nes jis yra dosnumo buveinė.