Opus Dei

Meilė tarp tėvų šeimoje sukuria atmosferą, tinkamą ugdyti tarnaujant kitiems.

Brendimo laikotarpis yra esminis kiekvieno asmens gyvenime. Tuomet atsiranda nesutaikomas vidinis troškimas: iš vienos pusės noras jaustis absoliučiai laisvu, o iš kitos pusės – didžiulis troškimas priklausyti grupei. Šiuo gyvenimo laikotarpiu ugdymui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo.

Mandagumas, nuoširdumas, paklusnumas ir visa kas su tuo siejasi yra jaunesnės didesnių dorybių „seserys“. Šeima yra geriausia aplinka, kur jų galima išmokti nepaisant amžiaus.

Kuklumas saugo moters ir vyro intymumą, jų giliausią orumą taip, kad liktų atskleisti tinkamu metu ir deramu būdu.

„Pašaukimo kurti krikščionišką šeimą grožis kviečia siekti ne ‘antrarūšio’, bet ‘pirmarūšio’ šventumo.“

Paaugliai siekia tokio laisvės diapazono, kuriuo ne visada sugeba protingai disponuoti. Naktiniai išėjimai, vakarėliai ar apsipirkimai – tai dažna konfliktų priežastis. Šiame straipsnyje kalbėsime šia tema iš krikščioniškosios perspektyvos.

Šventinės dienos – tai proga pailsėti. Vis dėlto, krikščionims tai taip pat reiškia progą leisti laiką su šeima, ugdyti vaikus ir ramiau bendrauti su Dievu.

Žaidimai yra reikalingi tam, kad naudotumės gyvenimu. Jie moko laimėti ir pralaimėti, naudotis vaizduote, būti su kitais… o taip pat bendrauti su Dievu.

Vaiko ugdymas yra tėvų teisė ir pareiga, perduodamos iš kartos į kartą. Galima sakyti, kad vaikas, kaip asmenybė, yra svarbiausias tėviškos meilės, besiremiančios Dievu, tikslas. Ugdymas atsiskleidžia kaip tęsinys meilės, kuri davė pradžią vaiko gyvybei ir per kurią tėvai trokšta jam duoti priemones, reikalingas laimei, savo vietos žemėje atradimui, tiek kūnu, tiek dvasia.

Ugdyti jaunus žmones – tai jaudinantis uždavinys. Tai darbas, siųstas paties Dievo pirmiausia tėvams. Tai švelnus ir sunkus darbas, kantrus ir džiaugsmingas, neapsaugotas nuo abejonių, kurios tiek kartų mus kreipia pas Viešpatį ieškoti šviesos.