Opus Dei

Šv. Chosemarija prisiminė, kaip būdamas vos šešiolikos metų atrado, kad jo širdis trokšta „kažko didingo, kas ir yra meilė“. Šis straipsnių ciklas apie krikščioniškąjį pašaukimą skirtas padėti jo ieškoti, jį surasti ir ištikimai juo gyventi. Netrukus knyga bus prieinama ir popieriniu pavidalu.

„Pašaukimo kurti krikščionišką šeimą grožis kviečia siekti ne ‘antrarūšio’, bet ‘pirmarūšio’ šventumo.“

Mūsų gyenimas taip pat gali būti gausus Jėzaus gyvenimo užaugintų vaisių: jei liudysime Jį kitiems savo darbais bei leisime Jam mylėti mūsų širdimis.

„Šis kelias gali būti apibendrintas vienu žodžiu ‒ meilė. Jei trokštame mylėti, reikia turėti didelę širdį bei dalintis kitų rūpesčiais. Turime gebėti atleisti ir suprasti; turime aukotis kartu su Jėzumi Kristumi dėl visų sielų“ (šv. Josemaría).

Apaštalavimas krikščionui nėra tik „užduotis“ ar veikla, kuri kasdien užima tam tikras valandas. Tai poreikis, kylantis iš širdies, tapusios „vienu kūnu, viena dvasia“ su Viešpačiu.

Kai širdyje kyla nerimas dėl galimo kelio, natūralu abejoti ir jausti baimę: Dievas mūsų ieško ir mes nepaisant savo trapumo norime gyventi su Juo ir Jam.

Celibato besilaikančios širdies paslaptis: palikti šio pasaulio meilę, kad visą pasaulį pripildytų Dievo Meilės šviesa.

Pašaukimas į Opus Dei yra kvietimas asmeniškai interpretuoti muzikinį kūrinį, groti dievišką muziką, kuri turi tiek skirtingų interpretacijų, kiek yra asmenų.

Pasakojimų apie pašaukimą yra tiek, kiek yra vyrų ir moterų. Šiame straipsnyje kalbama apie tam tikrus ženklus, kurie kiekvienam gali padėti atpažinti asmeninį pašaukimą iš Dievo.

Tėvų misija nesibaigia vien tik priimant Dievo suteiktą dovaną – vaikus. Tėvų pašaukimas tęsiasi visą gyvenimą, o jo tikslas – rojus.