Opus Dei

Krikščionys, pasaulio šviesa ir žemės druska. Gimtosios nuodėmės padariniai pasaulyje. Atpirkimas. Vėl atvesti pas Kristų visas žemiškas tikrenybes. Pamaldumo gyvenimas ir darbas. Šventumas pasaulyje.

Maldos būtinybė. Jėzaus pavyzdys. Asmeninė malda: pasitikintis dialogas su Dievu. Imtis priemonių, siekiant melstis susikaupus ir vengti išsiblaškymų.

Begalinė Dievo meilė kiekvienam žmogui. Viešpats mus myli visada. Taip pat kai jį įžeidžiame, gailisi mūsų. Mūsų atsiliepimas. Pirmasis įsakymas. Dievo meilė kiekvienos dienos nutikimuose.

Nuolankumo reikalingumas. Puikybė viską darko. Fariziejų veidmainystė. Puikybės pasireiškimai. Mokytis iš palyginimo muitininko. Prašyti nuolankumo.

Džiaugsmas dera su apsimarinimu ir skausmu. Jam priešingas yra liūdesys, o ne atgaila. Džiaugsmo priežastis dvasinė, jis kyla iš širdies, kuri myli ir jaučia esanti mylima Dievo. Dievas myli tą, kuris duoda su džiaugsmu.

Dorybės ir šventumas. Žmogiškosios dorybės ir antgamtinės dorybės. Viešpats visada duoda savo malonę gyventi krikščioniškuoju tikėjimu visoje jo pilnatvėje.

„Nebylumo demonas“. Nuoširdumo būtinumas. Tiesos meilė. Pirmiausia – nuoširdumas sau patiems. Nuoširdumas Dievui. Nuoširdumas dvasiname vadovavime ir Išpažintyje. Priemonės šiai dorybei įgyti. Nuoširdumas ir teisingumas kitiems žmonėms. Krikščionio kalba. Sąžiningumas ir ištikimybė, su teisingumu susijusios dorybės. Kitos tiesos meilės pasekmės.

Atleisti ir pamiršti mažas skriaudas, kurių būna kasdieniniame bendrame gyvenime. Mūsų atleidimas palyginti su tuo, ką mums atleidžia Viešpats. Dovanoti ir suprasti. Išmokti kituose matyti gerus dalykus.

Tikėjimas ir atsiliepimas malonei. Išvalyti savo sielą, kad matytume Jėzų. Naamano pagydymas. Klusnumas ir nuolankumas. Klusnumas dvasiniame vadovavime.

Kad iš tiesų sektume Kristų, reikia gyventi apsimarinimo gyvenimą ir būti arti Kryžiaus. Kas bėga nuo aukos, tas tolsta nuo šventumo. Apsimarinimu pakylame prie Viešpaties. Atsikratyti aukos baimės. Kitos priežastys apsimarinti.