Opus Dei

Ligonio slaugymas šeimoje reikalauja meilės ir antgamtiškos regos. Tai yra galimybė priartėti prie Dievo. Šv. Chosemarija davė keletą patarimų ir žavėjosi motina, turinčią protiškai atsilikusį sūnų (02’22’’).

Kaip aiškina šv. Chosemarija , Dievas yra Tėvas, kuris mus lydi geromis ir ne tokiomis geromis akimirkomis, kai juokiamės ir kai verkiam (00’39’’).

„Kai jūs išvyksit, – kartą paklausė šv. Chosemarijos, – ką norite mums palikti širdyse?“ Šventasis netruko atsakyti: „Kad būtumėt visų žmonių broliai: taikos ir džiaugsmo sėjėjai“ (01‘10‘‘).

Kartais vaikai kelia susirūpinimą. Šv. Chosemarija dviem nutikimais iš savo šeimos aiškina, kad kartais užtenka vaikus suprasti ir jais pasitikėti (02‘38‘‘).

Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventės metu šv. Chosemarijos paklausė, kaip galima labiau mylėti Viešpatį. Kunigas paprastai papasakojo, kaip bendraudavo su Dievu (3’52’’).

„Laiminu santuoką abiem savo kunigiškomis rankomis“, – sakydavo šv. Chosemarija. Sutuoktiniams patardavo retai bartis ir visada baigti atleidimu ir apsikabinimu (02‘32‘‘).

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).