Opus Dei

Vyskupo Arūno Poniškaičio pamokslas, pasakytas šv. Mišiose Opus Dei steigėjo šv. Josemarios garbei Vilniaus Arkikatedroje š. m. birželio 15 d.

„Kadangi už savo vaiko ugdymą pirmiausiai atsakingi yra tėvas ir motina, bet koks kitas ugdantysis veiksnys tokią funkciją įgauna tėvams pritarus, ir yra jiems pavaldus”.

Šiame tekste paaiškinama, kad ugdymo srityje greta šeimos neatšaukiamų prievolių turi ir Valstybė, ir Bažnyčia.

Bendro gyvenimo pradžioje į paviršių iškyla gilūs požiūrio bei įpročių skirtumai, kuriuos turime gerbti ir priimti. Šiame straipsnyje pateikiami keletas patarimų, kaip padėti patikimus pamatus meilei.

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

Šiame straipsnyje apžvelgsime šv. Chosemarijos mokymuose minimą Evangelijos ištrauką apie Jėzų, einantį vandeniu. Įsijausdami į šią sceną taip, tarsi patys joje dalyvautume, suprasime, kad šalia Jo nugalimi visi sunkumai, abejonės ir baimės.

Nuolankumas – išskirtinė savybė, vienas kertinių tikrojo krikščioniško gyvenimo akmenų, nes jis yra dosnumo buveinė.

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.