Šventasis Sostas pranešė, kad Popiežius Pranciškus, atsižvelgdamas į Opus Dei prelato mons. Fernando Ocariz prašymą, nusprendė, kad Gvadalupė Ortiz de Landazuri bus paskelbta palaimintąja savo gimtajame Madride 2019 m. gegužės 19 d., šeštadienį, per savo Pirmosios Komunijos metines. Š.m. birželio 8 d. Šventasis Tėvas patvirtino jos užtarimu įvykusį stebuklą.
Beatifikacijos ceremonijai vadovaus Šventojo Tėvo atstovas, Šventųjų bylų kongregacijos prefektas kard. Angelo Becciu.
„Ši žinia pripildo mus dėkingumo Dievui ir Šventajam Tėvui“, – pabrėžia mons. Fernando Ocariz Prelatūros tikintiesiems ir draugams adresuotame laiške. – „Kviečiu jungtis prie mano maldos prašant Gvadalupės užtarimo už Popiežiaus intencijas ir ypač už darbus Sinodo tėvų, kurie šiomis dienomis Romoje svarsto klausimus apie jaunimą, tikėjimą ir pašaukimo atpažinimą“.
„Šis Bažnyčios įvykis“, – tęsia Prelatas – „rodo, kad Dievo ir kitų žmonių, taip pat pažeidžiamiausiųjų, tarnystei skirtas gyvenimas gali būti kupinas džiaugsmo ir prasmės, kaip rodo būsimosios palaimintosios pavyzdys. Gvadalupė sugebėjo atrasti Dievą kasdieniuose mokslinio ir pedagoginio darbo užsiėmimuose, ugdymo ir vadovavimo darbuose, kuriuos jai patikėjo šv. Josemaria; taip pat ir ligoje, kurią pakėlė su krikščionišku didžiadvasiškumu“.
Kilusi iš Madrido, chemikė, daugelį metų gyvenusi Meksikoje ir Italijoje, Gvadalupė taps pirmąja Opus Dei tikinčiąja pasauliete pasiekusia altorių garbę.
Gvadalupė Ortiz de Landazuri (1916 - 1975) buvo viena iš pirmųjų moterų, atsiliepusių į pašaukimą prisidėti prie Opus Dei veiklos ir skleisti visuotinį pašaukimą į šventumą vadovaujantis šv. Josemarios mokymu. Šventųjų bylų kongregacijos dekretas pabrėžia, kad Gvadalupė „visiškai ir džiaugsmingai dovanojo save Dievui ir Jo Bažnyčios tarnystei ir giliai patyrė dieviškąją meilę“.
Gvadalupė nuo pat vaikystės pasižymėjo stipriu charakteriu ir drąsa. Ji buvo jauniausia keturių vaikų šeimoje. Jos brolis Francisco mirė dar prieš gimstant Gvadalupei. Mokėsi marianistų mokykloje Tetuano mieste Afrikos šiaurėje, kur jos tėvas vykdė karininko tarnybą. Buvo vienintelė mergina savo laidoje, pasižymėjo ryžtingumu ir gerais akademiniais pasiekimais. 1933 m. baigė mokyklą Madride. Tų pačių metų spalį įstojo į Madrido Centrinio universiteto Chemijos fakultetą. Šešiasdešimties studentų kurse tebuvo viena iš penkių besimokiusių moterų.
Jau pirmosiomis Ispanijos pilietinio karo dienomis, 1936 m. liepą, jos tėvas buvo sulaikytas ir pagreitinto proceso tvarka pasmerktas mirčiai. Gvadalupė, kartu su savo motina ir broliu, paskutinėmis valandomis prieš mirties bausmės įvykdymą buvo šalia tėvo stengdamasi suteikti jam paguodos. Nors jautė didelį skausmą dėl jo mirties, nelaikė savyje pagiežos. Vėliau, gyvendama Meksikoje, bendravo su respublikonų pusėje kovojusiais asmenimis, kurie po pilietinio karo pabėgo iš Ispanijos.
1939 m., pasibaigus pilietiniam karui, Gvadalupė grįžo į Madridą, kur įgijo chemijos magistro laipsnį ir dėstė keliose mokyklose. Tomis dienomis susipažino su Opus Dei steigėju šv. Josemaria Escriva ir suprato, kad Dievas šaukia ją tapti šios naujos, ką tik Bažnyčioje gimusios institucijos dalimi. Atsiliepdama į pašaukimą, 27-erių metų Gvadalupė įsipareigojo gyventi celibate, kad galėtų visą savo laiką ir jėgas skirti apaštalinei ir ugdomajai Opus Dei misijai. Nuo tos akimirkos stengėsi šventėti savo kasdieniame darbe ir padėti kitiems žmonėms priartėti prie Dievo. Pasižymėjo užkrečiamu džiaugsmingumu, tvirtumu įveikti visus sunkumus, optimizmu ir didžiadvasiškumu su kitais žmonėmis.
1950 m. šv. Josemaria pasiūlė jai pradėti Opus Dei veiklą Meksikoje. Šioje šalyje Gvadalupė įgyvendino įvairias iniciatyvas: Meksiko mieste, Kuliakane ir Monterėjuje pradėjo Opus Dei ugdomąją veiklą su moterimis, sostinėje ypač prisidėjo prie universiteto studenčių rezidencijos atidarymo, puoselėjo kaimo vietovių moterų ugdymą, prisidėjo prie provincijos mokyklų įsteigimo, kur daugelis išmokdavo skaityti ir rašyti, taip pat dirbti kai kuriuos rankų darbus.
1956 m. persikėlė į Romą, kad padėtų šv. Josemariai vadovavimo darbe Romoje. Vis dėlto, vos po keleto mėnesių suintensyvėja jos širdies liga. 1958 m. Gvadalupė galutinai priversta palikti Romą ir grįžta į Madridą. Šiame mieste baigia chemijos doktorantūros studijas, dėsto įvairiose Madrido mokymo įstaigose. Šiais metais slaugo savo sergančią motiną, vadovauja vienam Opus Dei centrui ir puoselėja intensyvią profesinę veiklą.
1975 m. dėl širdies ligos Gvadalupės sveikata suprastėjo. Tais pačiais metais Pamplonoje buvo atlikta chirurginė operacija. Nors atrodė, kad operacija padėjo pagyti, dėl kvėpavimo nepakankamumo jos sveikatos būklė pablogėjo ir tų pačių metų liepos 16 d. Gvadalupė mirė. 2018 m. spalio 5 d. jos palaikai buvo perkelti iš Pamplonos į Madridą.