Opus Dei

Mumyse slypi Šventoji Dvasia. Ji mus lydi kasdieniame gyvenime ir mus keičia, daro geresnius. Taip aiškina šv. Chosemarija. (01’32’’).

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

Opus Dei Įkūrėjas šventąjį Juozapą matė kaip stiprų ir mylintį tėvą, kurį Kristus panoro turėti žemėje. Jo Jis prašė, kad jį išmokytų mylėti Mariją ir Jėzų: „Kaip jį apkabindavo, kaip bučiuodavo!“

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

„Mirtis yra sunki akimirka, – pripažįsta šv. Chosemarija, – bet ji kartu ir atveria Gyvenimo duris. Todėl mes, krikščionys, galim pasitikti mirtį su viltimi.“ (00’52’’)

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.