Pirmadienis. Išpažintis
Atgailos sakramente atleidžia Kristus. Dėkingumas už išrišimą: Išpažinties apaštalavimas. Nuodėmklausio užduotos atgailos atlikimo būtinybė. Būti dosniems atsiteisiant.
Šeštadienis. Kristaus mokslas
Jėzaus mokymas. Kiekvienas krikščionis privalo liudyti Jo mokslą. Sekti Viešpačiu. Pavyzdingumas. Nepraleisti nė vienos progos. Įvairios supažindinimo su Jėzaus mokymais formos. Atsižvelgti į sunkias situacijas.
Antradienis. Dievo akivaizda
Malonės priešai. Vaistas: žvelgti į Kristų. Laikytis Viešpaties artumoje pasaulyje. „Žmogiškos išmonės“. Maldingumo gyvenimas. Trumpos karštos maldelės.
Penktadienis. Dievo artumas ligoje
Jėzus yra ligoniuose. Pašventinti ligą. Priėmimas. Išmokti būti gerais ligoniais. Ligonių patepimo sakramentas. Šio sakramento vaisiai sieloje. Ligonių parengimas jam priimti – ypatingas meilės artimui, o kartais – teisingumo pareiga.
Ketvirtadienis. Šv. Mišios
Jėzaus Kristaus Auka Golgotoje. Save paaukojo už visus žmones. Mūsų asmeninis atsidavimas. Šventosios Mišios, Kryžiaus aukos atnaujinimas. Begalinė Mišių vertė. Mūsų dalyvavimas Aukoje. Šventosios Mišios, Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio gyvenimo centras.
Antradienis. Kantrybė
Betzatos paralyžiuotasis. Tvirtumas kovoje ir troškimuose taisytis. Būti kantriems vidinėje kovoje. Grįžti pas Viešpatį tiek kartų, kiek reikėtų. Taip pat būti kantriems su kitais. Atsižvelgti į jų trūkumus. Kantrūs ir tvirti apaštalavime.
Trečiadienis. Visa atnaujinti Kristuje
Krikščionys, pasaulio šviesa ir žemės druska. Gimtosios nuodėmės padariniai pasaulyje. Atpirkimas. Vėl atvesti pas Kristų visas žemiškas tikrenybes. Pamaldumo gyvenimas ir darbas. Šventumas pasaulyje.
Pirmadienis. Malda
Maldos būtinybė. Jėzaus pavyzdys. Asmeninė malda: pasitikintis dialogas su Dievu. Imtis priemonių, siekiant melstis susikaupus ir vengti išsiblaškymų.
Šeštadienis. Nuolankumas
Nuolankumo reikalingumas. Puikybė viską darko. Fariziejų veidmainystė. Puikybės pasireiškimai. Mokytis iš palyginimo muitininko. Prašyti nuolankumo.
Džiaugsmo sekmadienis (Laetare)
Džiaugsmas dera su apsimarinimu ir skausmu. Jam priešingas yra liūdesys, o ne atgaila. Džiaugsmo priežastis dvasinė, jis kyla iš širdies, kuri myli ir jaučia esanti mylima Dievo. Dievas myli tą, kuris duoda su džiaugsmu.









