Atmink, kad maldos esmė – ne dailios kalbos, iškalbingos ar guodžiančios frazės...

Kartais malda – tai žvilgsnis į Viešpaties ar Jo Motinos atvaizdą; kitais kartais – prašymas žodžiais; dar kitais – gerai atlikti darbai ar ištikimybės vaisiai, kuriuos aukoji Dievui...

Kaip sargyboje stovintis kareivis, mes turime būti prie Dievo, mūsų Viešpaties, durų: tai ir yra malda. Arba kaip šuniukas, išsitiesiantis prie savo šeimininko kojų.

Nesidrovėk Jam pasakyti: Viešpatie, esu tau kaip ištikimas šuo arba, dar geriau, kaip asiliukas, kuris nespirs tam, kuris jį myli. (Kalvė, 73)

Tavo malda neturi likti vien žodžiais: ji turi veikti tikrovę ir turėti praktinių pasekmių. (Kalvė, 75)

Herojiškumas, šventumas, drąsa reikalauja nuolatinio dvasinio pasirengimo. Kitiems gali duoti tik tai, ką turi. O kad juos nuvestum pas Dievą, pats turi Jį pažinti, gyventi Jo Gyvenimą, Jam tarnauti. (Kalvė, 78)