Turėjau perlaikyti egzaminą kurio nelaikiau, nes nebuvau gerai pasiruošęs dėl aplinkybių, kurių negalėjau kontroliuoti. Šį kartą jau galėjau daug ruoštis ir jaučiausi pakankamai užtikrintas, nes pasitelkiau visas turimas priemones egzaminui išlaikyti. Ir net neabejojau, kad aukštesnės jėgos taip pat išties man pagalbos ranką ir užtikrins, kad temos, kurias išmaniau geriausiai pateks į egzaminą (taip dažnai nutikdavo kai stengiausi iš visų jėgų).
Egzaminą sudarė 3 klausimai. Kai mokytojas padiktavo pirmąjį klausimą, buvau susijaudinęs nes mokėjau atsakymą praktiškai mintinai. Kai padiktavo antrąjį – sunerimau, nes tai buvo viena iš kelių temų, kurių nestudijavau. Bandžiau nuraminti save galvodamas, kad kitas – ir paskutinis – klausimas bus vienas iš tų, kuriuos mokėjau nuo „kojų pirštų iki viršugalvio“. Ir klausiausi atidžiai trečiojo klausimo. Mano širdis nusirito į kulnus kai išgirdau trečią klausimą – tai buvo tema, kurios nestudijavau daug. Labai nusivylęs pradėjau rašyti ir atsakęs į pirmąjį klausimą stengiausi apvilkti kitų dviejų klausimų atsakymus kitų temų žiniomis, pridėdamas labai nedaug to, ką žinojau apie tą temą. Norėjau mokytojui sudaryti įspūdį, kad studijavau ir kad žinojau didžiąją jo dėstomos medžiagos dalį.
Tikėjausi, kad jis man parodys šiek tiek gailestingumo, ypač turėdamas omenyje tai, kad studijuoju teisę ne gimtąja kalba, ir kad egzamino esmė buvo tos šalies istorija, t. y., kad teisinio turinio buvo labai nedaug. Po egzamino pradėjau maldos kampaniją prašydamas Gvadalupės pagalbos, kviesdamas draugus ir šeimos narius prisijungti. Nors laukimas buvo kupinas streso – trečią kartą egzamino kartojimas būtų kainavęs labai brangiai – negaliu žodžiais apsakyti palengvėjimo, kurį pajutau gavęs teigiamą (išlaikyta) įvertinimą.
Leiskite man patikslinti: man nestigo tikėjimo, bet profesorių lydėjo labai reiklaus dėstytojo reputacija ir kad buvo visai netikėtina, kad išlaikysiu egzaminą. Taigi, nors ir žinau, kad ši malonė tegali menkai prisidėti prie Gvadalupės kanonizacijos, aš noriu, kad suprastumėte, kad jos užtarimas šiuo klausimu yra tiek pat vertingas ir stebuklingas, kiek pagijimas nuo vėžio. Tai yra būdas, kaip noriu padėkoti Dievui ir Gvadalupei, kad parodė, jog stebuklai įvyksta ne tik kitiems žmonėms, bet taip pat gali įvykti ir man.
► Malda pal. Gvadalupės užtarimu
► Norėdami papasakoti apie gautas malones, paspauskite čia.
Žinutę apie gautąją malonę galite taip pat siųsti tradiciniu paštu, adresu: Opus Dei prelatūra, Jogailos g. 7-14, LT-01116 Vilnius arba el. paštu: vilnius@opusdei.org.
► Norėdami paremti kanonizacijos bylų išlaidas, paspauskite čia.