Gvadalupė Ortiz de Landazuri (1916-1975) buvo viena iš pirmųjų moterų, atsiliepusių į pašaukimą prisidėti prie Opus Dei veiklos ir skleisti visuotinį pašaukimą į šventumą vadovaujantis šv. Josemarios mokymu.
Gvadalupė nuo pat vaikystės pasižymėjo stipriu charakteriu ir drąsa. Ji buvo jauniausia keturių vaikų šeimoje. Jos brolis Francisco mirė dar prieš gimstant Gvadalupei. Mokėsi marianistų mokykloje Tetuano mieste Afrikos šiaurėje, kur jos tėvas vykdė karininko tarnybą. Buvo vienintelė mergina savo laidoje, pasižymėjo ryžtingumu ir gerais akademiniais pasiekimais. 1933 m. baigė mokyklą Madride. Tų pačių metų spalį įstojo į Madrido Centrinio universiteto Chemijos fakultetą. Šešiasdešimties studentų kurse tebuvo viena iš penkių besimokiusių moterų.
Jau pirmosiomis Ispanijos pilietinio karo dienomis, 1936 m. liepą, jos tėvas buvo sulaikytas ir pagreitinto proceso tvarka pasmerktas mirčiai. Gvadalupė, kartu su savo motina ir broliu, paskutinėmis valandomis prieš mirties bausmės įvykdymą buvo šalia tėvo stengdamasi suteikti jam paguodos. Nors jautė didelį skausmą dėl jo mirties, nelaikė savyje pagiežos. Vėliau, gyvendama Meksikoje, bendravo su respublikonų pusėje kovojusiais asmenimis, kurie po pilietinio karo pabėgo iš Ispanijos.
1939 m., pasibaigus pilietiniam karui, Gvadalupė grįžo į Madridą, kur įgijo chemijos magistro laipsnį ir dėstė keliose mokyklose. Tomis dienomis susipažino su Opus Dei steigėju šv. Josemaria Escriva ir suprato, kad Dievas šaukia ją tapti šios naujos, ką tik Bažnyčioje gimusios institucijos dalimi. Atsiliepdama į pašaukimą, 27-erių metų Gvadalupė įsipareigojo gyventi celibate, kad galėtų visą savo laiką ir jėgas skirti apaštalinei ir ugdomajai Opus Dei misijai. Nuo tos akimirkos stengėsi šventėti savo kasdieniame darbe ir padėti kitiems žmonėms priartėti prie Dievo. Pasižymėjo užkrečiamu džiaugsmingumu, tvirtumu įveikti visus sunkumus, optimizmu ir didžiadvasiškumu su kitais žmonėmis.
1950 m. šv. Josemaria pasiūlė jai pradėti Opus Dei veiklą Meksikoje. Šioje šalyje Gvadalupė įgyvendino įvairias iniciatyvas: Meksiko mieste, Kuliakane ir Monterėjuje pradėjo Opus Dei ugdomąją veiklą su moterimis, sostinėje ypač prisidėjo prie universiteto studenčių rezidencijos atidarymo, puoselėjo kaimo vietovių moterų ugdymą, prisidėjo prie provincijos mokyklų įsteigimo, kur daugelis išmokdavo skaityti ir rašyti, taip pat dirbti kai kuriuos rankų darbus.
1956 m. persikėlė į Romą, kad padėtų šv. Josemariai vadovavimo darbe Romoje. Vis dėlto, vos po keleto mėnesių suintensyvėja jos širdies liga. 1958 m. Gvadalupė galutinai priversta palikti Romą ir grįžta į Madridą. Šiame mieste baigia chemijos doktorantūros studijas, dėsto įvairiose Madrido mokymo įstaigose. Šiais metais slaugo savo sergančią motiną, vadovauja vienam Opus Dei centrui ir puoselėja intensyvią profesinę veiklą.
1975 m. dėl širdies ligos Gvadalupės sveikata suprastėjo. Tais pačiais metais Pamplonoje buvo atlikta chirurginė operacija. Nors atrodė, kad operacija padėjo pagyti, dėl kvėpavimo nepakankamumo jos sveikatos būklė pablogėjo ir tų pačių metų liepos 16 d. Gvadalupė mirė. 2018 m. spalio 5 d. jos palaikai buvo perkelti iš Pamplonos į Madridą.
Paskelbta palaimintąja 2019 m. gegužės 18 d. Madride. Ceremonijai vadovavo kardinolas Giovanni Angelo Becciu, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Pal. Gvadalupės liturginis minėjimas švenčiamas gegužės 18 d., per jos pirmosios Komunijos metines.