Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventė, kurią švęsime rytoj, mums primena, kad „per Kristaus Kančią Kryžius nustojo buvęs pasmerkimo simboliu – jis tapo pergalės vėliava. Kryžius yra Išganytojo ženklas: in quo est salus, vita et resurrectio nostra – jame mūsų išganymas, mūsų gyvenimas ir mūsų prisikėlimas“ (šv. Chosemarija, Kryžiaus kelias, II stotis, Nr. 5). Šios šventės proga siūlau dar kartą su ypatingu dėmesiu apmąstyti Kryžiaus slėpinį. Ten atrandame, kad „krikščioniškoji laisvė jokiu būdu nėra savavališkumas. Laisvė – tai sekti Kristumi atiduodant save net kryžiaus aukai. Gali atrodyti paradoksalu, tačiau Viešpats išgyveno savo laisvės kulminaciją ant kryžiaus, kaip meilės viršūnę. Kai Kalvarijoje jam šaukė: „Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus“, jis parodė savo kaip Sūnaus laisvę būtent pasilikdamas ant to ešafoto, kad visiškai įvykdytų gailestingąją Tėvo valią" (Benediktas XVI, Viešpaties angelo malda, 2007 m. liepos 1 d.).
Ateinančiomis savaitėmis atnaujinsime dėkingumą Viešpačiui – sukaks dar vienos metinės tos dienos, kai Jis davė šv. Chosemarijai pamatyti Opus Dei. Spalio 6 d. su džiaugsmu minėsime jo kanonizaciją. Mūsų steigėjas visada suvokė, kad jis yra tik įrankis tam, kad būtų įvykdyta Dievo valia. Kaip galėtume užmiršti, kad, kai Opus Dei dar tik dėjo pirmuosius žingsnelius, jis mums rašė: „Dievo Darbas ateina vykdyti Dievo valios. Todėl būkite giliai įsitikinę, kad dangus deda visas jėgas, kad jis taptų tikrove“ (Instrukcija, 1934 m. kovo 19 d.).
Neseniai pasibaigusioje kelionėje po Aziją ir Okeaniją, taip pat iš daugelio kitų vietų gautomis žiniomis, dar kartą įsitikinau, kad daugelis sielų trokšta būti ištikimos dvasiai, kuri savo pradėjo kelionę žemėje 1928 m. Būkime kupini antgamtinio entuziazmo atlikdami Dievo mums pavestą užduotį. Nesumenkinkime savo akiračio: kad ir kur būtume – kartu su daugybe savo tikėjimo brolių ir seserų – galime būti ramybės ir džiaugsmo – Viešpaties ramybės ir džiaugsmo – sėjėjais šiame mūsų pasaulyje.
Džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad po vasaros pertraukos Šiaurės pusrutulyje, jau dirbame kartu su Dvasininkijos dikasterija rengdami pasiūlymą dėl Statuto pakeitimų, kuris turės būti pateiktas Šventajam Tėvui. Toliau lydėkite šį procesą savo malda ir vaikams būdingu viltingu atsidavimu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nestigo įvairiausių interpretacijų šiuo klausimu. Mane taip pat pasiekė jūsų klausimai bei susirūpinimas. Dėkoju ir suprantu jūsų rūpestį dėl Dievo Darbo – mums visiems jis bendras. Pasinaudokime šiomis žiniomis kaip proga skleisti dvasios, kurią esame gavę iš Viešpaties, džiaugsmą. Kaip ir ankstesnėse, birželio 3 ir rugpjūčio 10 d. žinutėse – siūlau perskaityti jas dar sykį – tiek, kiek Dikasterija manys esant tikslinga, toliau pranešinėsime apie darbų eigą.
Pirmosiomis spalio dienomis prasidės Vyskupų sinodas. Prašau melstis už šį susirinkimą, kaip to mūsų prašė popiežius Pranciškus. Tą mėnesį 4 – 9 dienomis lankysiuosi Portugalijoje. Tikiuosi, kad dvasiškai lydėsite mane šioje kelionėje, per kurią susitiksiu su daugybe žmonių. Patikiu save Fatimos Dievo Motinai, kad, taip pat su jūsų pagalba, galėčiau gerai darbuotis. Visus jus patikiu Jos motiniškai globai.
Su visa meile jus laimina
jūsų Tėvas
Roma, 2023 m. rugsėjo 13 d.