Buvo 2003 metai, kai įkvėptas Šv. Chosemarijos mokymo gimė TOT Ugdytojų ugdymo projektas, skirtas moterims, norinčioms tapti mikro-įmonių savininkėmis.
Išeities taškas, kuriame yra kandidačių žinios, nėra svarbus. Taip pat nėra svarbi ekonominė situacija, kuri jas lydi. Kas yra svarbu šiam projektui - gimusiam su Kiandos Fondu ir Europos Sąjungos pagalba - yra tai, kad dalyvės būtų pasiruošusios iš savo pusės įdėti pastangas, laiko išnaudojimą, pastovumą savo darbuose ir atsakomybę savo pareigose.
Iš jos gauna naudos daugiausia moterys iš Ngarariga, Riara ir Ngong, kurios nori tapti steigėjomis ir savininkėmis mikro-įmonių, taip pagerindamos savo šeimų ekonominius poreikius. Nuo TOT (Ugdytojų ugdymo projekto) prasidėjimo, 1.297 moterys gavo naudą iš programos. Didžioji dalis turi tarp 25 ir 50 metų amžiaus, nors kai kurios viršija 60. Tai yra močiutės, kurios apsiėmė globoti savo anūkus našlaičius, nes jų tėvai mirė nuo AIDS, ir turi dirbti iš naujo.
Nuo 4.000 iki 30.000 KSh. per mėnesį ir griežtos sąskaitos Priscilla yra vyresnio amžiaus moteris iš Kamirithu. Prieš pradedant pagrindinį TOT kursą, pardavinėjo dėvėtus rūbus Limuru turguje, kuris atsidaro du kartus per savaitę. Neturėjo marketingo žinių ir išstatydavo rūbus pardavimui - kurie būdavo nešvarūs ir susiglamžę - sukrautus ant žemės.
Po apmokymų, nusprendė atidaryti moteriškų drabužių parduotuvę savo kaimelyje, Kamirithu, su puikiais rezultatais. Dabar pristato savo rūbus - atrinktus ir švarius, gerai išlygintus - sukabintus ant pakabų pagal rūšis ( moterims, vyrams, vaikams...). Išeina labai patraukliai. Vaikšto į centrinį turgų, kur yra importuojami naudoti rūbai didmenomis, ir ten pasirenka, kuriuos nori parduoti. Be to labai patinka derinti palaidines, sijonus, šalikus, etc. Anksčiau, kai pasisekdavo, uždirbdavo 1.000 KSh (Kenijos šilingų) per savaitę. Dabar uždirba vidutiniškai 30.000 per mėnesį (1.000 KSh yra apie 10 eurų). Tai jai leis išplėsti verslą, išsinuomojant vietą šalimais, kad turėtų didesnę prekių įvairovę. Griežtai veda sąskaitų dienyną, kaip išmoko kursuose. Galima sakyti, kad TOT pakeitė jos gyvenimą; dabar supranta, ką reiškia pelno marža, marketingas, apskaita, santaupos ir daug kitų dalykų.
Studentės su tarnavimo dvasia
TOT Ugdytojų ugdymo projekto pradžioje yra randama Šv. Chosemarijos Escrivos de Balaguer, Opus dei įsteigėjo, idėja: „Yra būtina, kad universitetas formuotų studentus tarnavimo dvasioje: tarnavimo visuomenei, skatinant bendrą gėrį su savo profesiniu darbu ir civiline veikla. Studentai turi būti atsakingi, turėti sveiką rūpestį kitų problemomis ir dosnią dvasią, kuri juos vestų pasitikti šias problemas ir stengtis atrasti geriausią sprendimą. Duoti visa tai studentui yra Universiteto užduotis” (Pokalbiai su Mons. Escrivá de Balaguer, nr 74).
Iniciatyva yra vedama studenčių, kurios mokosi vadybos ar ekonomikos mokslų. Joms paaiškinu - sako Susan Kinyua, programos direktorė - kokia yra regiono moterų situacija ir koks yra mūsų tikslas. Po to vyksta mokymo kursų serija apie vystymąsi ir įpročių įsigijimą. Per šį laiką, studentės aplanko 80 moterų gyvenamuosius namus, kurios lanko kurso programą ir jų prašo, kad atsakytų į klausimyną.
Per antrą fazę prasideda mokymo kursas, kaip pasiekti klestintį verslą: planavimas, biudžeto sudarymas, apskaita, marketingas, ekonominis gyvybingumas ir taupymas. Kiekviena studentė įsipareigoja padėti mažai dalyvių grupei planuoti savo paties įmonę.
Studentės patarinėja vyresnioms moterims per 6 mėnesių laikotarpį, kad padėtų joms išspręsti bet kokia problemą, studijuotų iniciatyvas ir įvertintų ateities vystymosi galimybę. Be to, Kiandos Fondas jas suveda po to į kontaktą su mikrokredito programomis ir joms padeda įgyti paskolas, kad pagerintų jų verslą.
Elektra, praustuvas ir investicijų planai
Wangari yra susituokusi ir gyvena su dviem vaikais lušnynų rajone, kuris vadinasi Mathare, Ngong mieste. Kai Wangari motina apako, jų tėvas juos apleido ir jos motina turėjo išlaikyti vaikus viena.
2008 metais susipažino su Kiandos Fondu per TOT projektą. Kai pabaigė kursą, jos vyras, kuris yra dailidė, jai sukonstravo mažą alavuotos skardos pastatą (mabati), kuriame įrengė savo kirpyklą.
Galėjo įsigyti 16.000 KSh paskolą (apie 160 eurų) elektros įjungimui savo namuose ir kirpykloje. Vėliau nusipirko plaukų džiovintuvą, kad padarytų šukuosenas su kasomis ir naujomis technikomis už kurias gerai apmokama. Dabar, jos įplaukos yra pakankamos, kad išlaikytų savo šeimą, nupirktų valgių, rūbų ir padengtų kitus namų poreikius.
Jos namuose, viskas labai pagerėjo. Šiais metais nori nusipirkti dujinę viryklę. Kartu su Wangari sėkme, jos vyras su dviem draugais taip pat atidarė dailidės dirbtuvę. Ji atidarė taupomąją sąskaitą banke ir stengiasi gauti paskolą, kad pagerintų savo verslą.
Profesionalumas ir socialinė dimensija
Švietimas ir priėjimas prie ekonominio išlaisvinimo priemonių yra pagrindinės problemos. Moterims reikia galimybių prašyti kreditų ir įgyti būtinų žinių, kad pagerintų savo veiklos produktyvumą. Mikro-finansavimo planai yra būdas padėti moterims, kurios pakartotinai pademonstravo savo galimybes grąžinti paskolas. Galimybių trūkumas yra viena iš charakteristikų tų, kurie gyvena visiško skurdo sąlygomis.
Popiežius Benediktas XVI dažnai nurodė savo raštuose į konkretaus solidarumo poreikį: „Visuomet bus materialinio poreikio situacijos, kuriose yra būtina pagalba, kuri parodytų konkrečią meilę artimui (…). Šis išsiplėtęs darbas yra jaunuolių gyvenimo mokykla, kuri moko solidarumo ir buvimo laisviems ne tik duoti kažką, tačiau save pačius” (Dievas yra meilė, 25-12-2005, nn. 28-30).
Daugumai studenčių, dalyvavimo projekte įvykis, padėjo dirbti su profesionaliu mentalitetu: išmoko išnaudoti geriau laiką, būti pastoviomis savo darbuose ir atsakingomis su susijusiomis pareigomis. Jos teigia, kad joms patiktų duoti socialinę dimensiją savo profesijoms, įnešant, pavyzdžiui, nustatytus tikslus, kurie pagerintų bendruomenės vystymąsi organizacijose, kuriose dirbs ateityje.
